- išgaišėlė
- išgai̇̃šėlis, išgai̇̃šėlė dkt. Kad ir išgai̇̃šėliai tiẽ maratònininkai, bet enèrgijos jíems netrū́ksta.
.
.
išgaišėlis — išgaĩšėlis, ė smob. (1) BŽ126 kas silpnos sveikatos, sulysėlis, išdžiūvėlis: Arklys jau visai išgaišėlis, o dar tokį vežimą pridėjo vežt Kb. Slūžija žmonės išgaĩšėlei zmėjai (gyvatei) Lz. Ot išgaišėlis, dar jam rūpi turtai! Kb. Kūdas vaikas –… … Dictionary of the Lithuanian Language